Vokiečių dogas
Iš veislės istorijos: FCI vokiečių dogų standartas nurodo, kad šių šunų protėviais buvo „Bullenbeisser“ (Buldogas) ir „Hatz-and Saurüden“ (skalikas šernams medžioti), kurie buvo tarpiniai tarp stambaus anglų tipo mastifo ir greito ir judraus grenhaundo. Terminas “Dogge” pirmiausiai apibudindavo nekonkrečią šunų veislę , o tiesiog didelį ir stiprų šunį. Vėliau priklausomai nuo atspalvio ir dydžio, šią veislę gavo tokius pavadinimus kaip: Ulmer Dogge, English Dogg, Great Dane, Hatzrude, Saupacker and Grosse Dogge. 1878 metaisįkurtas komitetas Berlyne, kurį sudarė 7 aktyvių veisėjų ir ekspertų, kuriems vadovavo Dr. Bodinus, jis priėmė sprendimą klasifikuoti visus aukščiau įvardintas veisles kaip “Deutsche Doggen” (vokiečių dogas). Taip buvo pradėta vokiečių dogų išvedimas kaip atskirą veislę. 1888 metais standartas patvirtintas “ Deutsch Dogge Club”, bėgant laikui jis daug kartų keitėsi. Dabartinis standartas atitinka FCI reikalavimams.
Bendra charakteristika: draugiškas, mylintis šeimininkus ir ištikimas jiems, ypač vaikams. Santūrus su nepažįstamais. Pasitikintis savimi, narsūs, greitai mokasi, paklusnus. Nepasiduoda provokacijoms ir agresijai.
Laikymas ir priežiūra: nors vokiečių dogas yra didelis šuo, jis gali gyventi bute. Šiam atletiškam šuniui reikia daug judėti, todėl kasdieninis išvedimas į lauką yra būtinas. Vis dėlto kol dogas dar jaunas ir jo kaulai pilnai nesutvirtėję, didelio sportinio apkrovimo skirti negalima, kad nepažeistumėme sąnarių bei raiščių. Vokiečių dogai gyvena sąlyginai trumpai – apie 8 metus. Trumpą dogų kailį reikia reguliariai pašukuoti šepečiu.
Paskirtis: kompanionas, sargas, tarnybinis šuo.
Išvaizda:
Galva: kaukolė: Kaukolė harmoninga su bendra šuns išvaizda. Pakankamai ilga ir siaura, gana didelė, tiesių linijų. Ryškus pakaktys, taip vadinamas stopas. Nosies nugarėlės ilgis ir kaktos ilgis lygūs ir lygiagretūs. Pats snukis gana stambus. Viršutinės lupos nukarusios ir dengia apatines, bet negali būti per daug purios ir laisvos. Lupos gana prigludusios prie kaukolės. Žiūrint iš priekio galva turi atrodyti ilga, stačiakampio formos. Nosies nugarėlė ir nosies galas gana platūs, o skruostikauliai prispausti ir skruostų raumenys tik lengvai pastebimi.
Nosies veidrodėlis: gana stambus, daugiau platus kaip apvalus su gana didelėmis šnervėmis. Jis turėtų būti juodas ir tik marmurinės spalvos dogams gali būti nepilnai pigmentuotas (juodai dėmėtas). Tačiau ir šiai spalvai nosies veidrodėlis pageidaujamas juodas, o rožinis tik toleruojamas.
Lūpų kampai: gerai pastebimi, bet jokiu būdu ne per dideli, būtina vidinė lupų kampučių klostė. Lupų krašteliai tamsūs gerai pigmentuoti ir tik marmurinės spalvos dogams jie leistini nepilnos pigmentacijos, o rožiniai tik toleruojami. Lūpų kraštai pereinamai stačiakampiški su gerai pastebimais lupų kampais.
Akys: vidutinio didžio, su gyvu, protingu ir draugišku žvilgsniu, kiek galima tamsesnės, migdolo formos su gerai prigludusiais vokais. Pilkos spalvos dogams leidžiamos šiek tiek šviesesnės akys. Marmurinės spalvos dogams toleruojamos šviesios arba skirtingos akys.
Ausys: kabančios, aukštai įstatytomis, vidutinio didumo, vidiniais kraštais prigludusios prie skruostų.
Kūno sandara: Ketera-gogas: aukščiausias tvirto kūno taškas. Jis iškilas ir raumeningas.
Nugara: trumpa, tvirta, įtempta, gana tiesi. Nugara ir juosmuo nuožulnėja strėnų link. Aukštis ties gogu ir nugaros ilgis lygūs. Patinų nugaros ilgis ūgį gali viršyti 5 %, o kalių leidžiama iki 10%. Juosmuo: platus, stiprus, raumeningas.Kryžius: platus, stiprus, raumeningas. Link uodegos pagrindo nuožulnus, bet ne kirstas. Nuožulnėjimo linija plastiška. Krūtinė: ovali ir plati, siekia alkūnės sąnarį. Gerai užpildyta ir gyli, su ryškiu prieškrūtiniu. Apatinė linija, pilvas: pilvas ir kirkšnys įtraukti, su krūtine sudaro plastišką lenktą liniją.
Uodega: pagrindas aukštai įstatytas ir platus, o į galą palaipsniui siaurėja. Pati uodega iki kulnies sąnario. Einančio šuns – kardiška, galas pakilęs iki nugaros aukščio. Labai sauso tipo uodega nepageidaujama.
Galūnės:
Priekinės kojos :Pietys: stiprus, raumeningas. Mentė ilga ir stipri. Peties kampas leistinas nuo 100° iki 110°, bet pageidaujama 90°.
Žąstas: stiprus ir raumeningas, gerai prigludęs, turėtų būti šiek tiek ilgesnis kaip mentė. Alkūnės: atgręžtos tiesiai atgal ir gerai prispaustos. Dilbiai: stiprūs, raumeningi. Žiūrint iš priekio ir iš šono tiesūs ir lygiagretūs. Riešo sąnariai: stiprūs, stabilūs. Plaštakos ir priekinės letenos: apvalios, gerai suspaustais pirštais - katiniškos. Iš priekio žiūrint atrodo esančios vienoje linijoje su dilbiais, iš šono – truputi pasviros. Nagai trumpi, stiprūs, kiek galima tamsesni.
Užpakalinės kojos: visa kaulinė užpakalinių galūnių dalis padengta stipriais ir gerai matomais raumenimis. Kryžius , klubai ir šlaunys platūs ir ypač raumeningi. Blauzdos taip pat tvirtos ir gana ilgos, sudarančios gerą kampą su šlaunimi. Kojos žiūrint iš užpakalio atrodo tiesios ir lygiagrečios. Šlaunys: ilgos, plačios, labai raumeningos.
Keliai: stiprūs, nukreipti lygiagrečia kryptimi, šuo jokiu būdu negali atrodyti kaip “ išsiskėtęs “. Blauzdos: ilgos, beveik tokio pat ilgio kaip šlaunys. Gerai išvystytais raumenimis. Kulnys: stiprūs, stabilūs, negali būti nukreipti nei į vidų nei į išorę. Pėdos: trumpos, stiprios, statmenai nukreiptos į pagrindą ant kurio stovi šuo. Letenos: trumpos (trumpi pirštai), stiprios, gana apvalios (suspaustais pirštais). “Katės” letenos. Jomis tvirtai remiamasi į žemė. Nagai trumpi, pageidautina tamsūs.
Eisena ir judesiai: judesiai harmoningi, plastiški ir lengvi, nesuvaržyti. Ilgas žingsnis. Pasižymi gracingumu ir elegancija.
Kailis: plaukas labai trumpas, tankus, glotnus ir tankiai prigludęs, blizgus.
Kailio spalva: vokiečių dogai veisiami trijų skirtingų spalvų pogrupių: Rudi - tigriniai, marmuriniai- juodi, ir mėlynieji.
Rudi : nuo šviesaus aukso rudumo iki tamsaus aukso rudumo. Pageidautinas juodas snukis. Mažos baltos dėmės ant krūtinės ar pirštų nepageidautinos.
Tigriniai : pagrindinės spalvos, nuo šviesaus aukso rudumo iki tamsaus aukso rudumo su juodom linijom kiek galima pastovesnės ir ryškios, einančios pagal šonkaulius. Pageidautinas juodas snukis. Mažos baltos dėmės ant krūtinės ar pirštų nepageidautinos.
Marmuriniai : pagrindinė spalva yra balta. Ryškiai juodos spalvos dėmės gerai išdėliotos po visą kūną. Rudos arba pilkos dėmės nepageidautinos.
Juodi : smalos juodumo, Baltos dėmelės leistinos. Čia priskiriami ir „Manteltiger“, kurių juoda spalva dengia kūną kaip ploščius (“mantel”) arba paklodė, todėl snukis, gerklė, krūtinė, pilvas, kojos ir uodegos galiukas gali būti balti, Taip pat, balti šunys su didelėmis juodomis dėmėmis vadinami “Plattenhunde”.
Mėlynieji : grynos plieno mėlynumo spalvos, baltos dėmės ant krūtinės ir pėdų leistinos.
Ūgis ties ketera: patinas: 80 cm. Patelė: 72 cm.
Svoris: 50 - 70kg.
Kilmės šalis: Vokietija.
