Argentiniečių dogai
Iš veislės istorijos:
Veislės ištakos yra iš Kordobos provincijos (centrinė, nutolusi nuo jūros, Argentinos dalis). Veislės autorius buvo senosios vietinės genties atstovas, garsus mokslų daktaras Antonio Nores Martinez. Iš prigimties aistringa meilė šunims paskatino jį 1928 metais sukurti pagrindus naujos šunų veislės standartui, kurią jis pavadino Dogo Argentino. Senovinis kordobos kovinis šuo, kuris buvo stiprus ir energingas, tačiau neturėjo psichinio ir genetinio stabilumo, buvo metodiškai kryžminamas su senovinių anglų mastifų, anglų buldogų, bulterjerų veislėmis. Taip buvo išvesta vietinių šunų kautynių mėgėjams skirta veislė, atrinkta pagal charakteringus generacijos požymius.
Pradžioje buvo manyta, kad šuo skirtas kautynėms, bet kartą daktarui Martinez paėmus šunį į medžioklę, buvo pastebėta- šuo turi nepaprastų medžioklės sugebėjimų. Nuo to laiko jis tapo stambaus grobio medžiotoju. Ilgainiui sugebėjimas prisitaikyti pavertė šunį visaverčiu. Jis tapo ištikimu ir nepalaužiamu gynėju tų, kuriuos myli. Ištvermė ir stiprumas, puiki uoslė ir drąsa daro šunį puikiausiu šernų, pumų ir kitų vietinių Argentinos plėšrūnų medžiotoju. Jo galingi atleto raumenys, harmonija ir idealios savybės tinka bet kokiems žygiams, bet kokiomis oro sąlygomis ir pergalingoms kovoms su persekiojama auka. 1964 metų gegužės 21 dieną Argentinos kinologų federacija ir Argentinos žemės ūkio bendrija pripažino šią veislę,užvedė veislės knygą ir pradėjo registraciją. Tačiau tik 1973 metų liepos 31 dieną veislę pripažino Tarptautinė kinologų federacija, kaip pirmąją ir vienintelę argentiniečių veislę. Tai įvyko daktaro Augustini Nores Martinez, veislės įkūrėjo brolio, dėka.
Bendra charakteristika:
Tai- elegantiškiausias mastifų šeimos atstovas. Galingų, išsišokančių iš po elastingos, prigludusios prie kūno odos raumenų dėka šuo atrodo energingai ir harmoningai. Vaikšto negirdimai, bet tvirtai. Jo judesiai rodo proto, greitos reakcijos ir pilną gyvybingumo charakterį. Geras ir ištikimas. Kailis kerinčiai baltas. Pagal visus fizinius duomenis tai tikras atletas. Charakteris pastovus, judrus, svetimiems nepatiklus. Tarp patinų galima agresija. Argentinos dogas- geras kompanionas, sargas, ir net asmens sargybinis. Jis puikiai pasirodė ir šunų sporte: adžiliti, veitpuling ir frizbi. Pradžioje šuniui reikia paklusnumo pamokos, paskui meilės ir dėmesio.
Laikymas ir priežiūra:
Argentinos dogui reikalingi reguliarūs pasivaikščiojimai. Bet kokiomis oro sąlygomis, esant karščiui ar lyjant ir smarkiai sningant, jis puikus kompanionas. Tačiau klimato juostose, kur temperatūra nukrenta žemiau nulio, jo negalima laikyti voljeruose. Neišrankus valgiui- tinka tiek natūralus, tiek kombinuotas maistas. Trumpas, sniego baltumo kalis savo tankumą keičia priklausomai nuo metų laiko. Žiemą atsiradusi pavilnė, pavasarį iškrenta ir jos nebūną iki kitų šalčių. Plaukų priežiūra nesunki, pakanka reguliariai valyti šepečiu. Visų šviesaus dogų problema: dėl netaisyklingos mitybos galimas alerginių dėmių atsiradimas ant odos. Jos išnyksta suradus ir pašalinus jų atsiradimo priežastį.
Išvaizda:
Galva:Galinga, be staigių kampų. Ryškių bruožų. Iš profilio viršutinėje linijoje, dėl kramtomojo ir sprando raumenų, matosi iškilimas bei silpnas įdubimas tarpuakyje. Galvą su kaklu jungia stiprus raumeninis lankas.
VIRŠUGALVIS:
Kaukolė: kompaktiška. Per vidurį eina nedidelis iškilimas. Skruostikaulio lankas yra truputį toliau nuo kaukolės, formuodamas didelę smilkinio įdubą., kuri užtikrina puikų smilkinio raumenų darbą. Pakaušio kaulas nėra labai pastebimas dėl stiprių sprando raumenų. Centrinė kaukolės įduba nežymiai pastebima.
Perėjimas: nežymiai pabrėžtas kaip perėjimas nuo kaukolės iškilimo į nežymų įdubimą tarpuakyje. Iš šono aiškiai matoma antakių linija.
PREIKINĖ GALVOS DALIS:Tokio pat ilgio kaip ir kaukolė.
Nosis: plačios šnervės.juodos spalvos, truputi iškili. Iškilimas eina link snukio įdubos ir ten baigiasi. Iš šono priekinė linija stati ir tiesi sutampanti su viršutinio žandikaulio kraštu arba nežymiai iškili.
Snukis: Stiprus, viršutinė linija truputi įdubus, tai tikriausiai yaptinas argentinos dogų veislės bruožas.
Lūpos: nestoros, trumpos ir prigludusios. Su trijais kampais. Geriau su juodos spalvos pigmentacija.
Nasrai/dantys: nasrai stiprū ir gerai prisitaikę. Nasrai turi būti vienodai suėję, nes tai užtikrina gera sukandimą. Dantys dideli, gerai prisitaikę, tvirtai įaugę linijoje, švarūs be karieso. Repliškas. Pilnas dantų komplektas. Ereliškas sukandimas, nors žirkliškas sukandimas taip pat galimas.
Skruostai: dideli ir plokšti, neraukšlėti, išsikišimai dėl tvirtos odos.
Akys: tamsiai ar šviesiai rudos spalvos. Akių vokai su juodos spalvos pigmentacija, tačiau jei jos nėra, tai nelaikoma trūkumu. Migdolo formos, vidutinio dydžio, tarpa starpp akių turi būti didelis. Paprastai žvilgsnis budrus ir linksmas, bet tuo pačiumetu nepaprastai ryžtingas, akylus, ypač pas patinus.
Ausys: įsodintos iš šono, aukštai. Praktiškai jos turi būti trumpinamos ir stačios, trikampio formos, o ilgis neturi būti viršyti 50% priekinio natūralios ausies krašto. Nekirptos ausys - vidutinio ilgio, plačios, plonos, apvaliu galiuku. Padengtos trumpais plaukais, kurie truputį trumpesni nei dengiantys kūną. Gali būti keletas mažų juodų. Ramybės būsenoj laisvai kabančios, dengiančios dalį skruosto. Kai šuo susidomėjęs - pusiau stačios.
Kūno sandara:kūno ilgis (nuo pečių iki sėdmens) viršija ūgį ties ketera 10%
Viršutine linija: ketera ir klubikaulis ties kryžiumi yra vienodam aukštyje ir sudaro aukščiausius viršutinės linijos taškus.
Ketera: didelė ir aukšta.
Nugara: stipri su pilnai susiformavusiais raumenimis kurie sudaro nežymų nuožulnumą link juosmens.
Juosmuo/strėnos: stiprios, paslėptos juosmens raumenų, kurie suformuoja vidinę raukšlę palei stuburą kylančios link kryžiaus, bet nežymiai. Dėl puikiai išsivysčiusių viršutinės linijos raumenų, šuns nugara atrodo truputį įdubus, tačiau taip nėra. Pas suaugusius šunis tas dar ryškiau matosi, dėl pilnai išsivysčiusiu nugaros ir stuburo raumenų.
Kryžius: vidutinio ilgio, didelis ir raumeninga. Nežymiai matosi klubikaulio ir sėdynkaulio viršūnės. Plotis toks pats ar truputį siauresnis, nei krūtinės ląstos. Kampas su horizontalia apie 30%, taigi viršutinė linija mažėjanti link nežymaus iškilimo prie uodegos pagrindo.
Krūtinė: plati ir gili. Krūtinkaulis lygus su peties sąnariu (menties-žastikaulio sąnarys). Krūtinkaulio linija nuo krūtinės yra lygi su alkūnės linija. Didelė krūtinės ląsta su ilgais vidutiniškai išlenktais šonkauliais, kurie jungiasi su krūtinkauliu alkūnės linijos aukštyje, suteikdama maksimalią kvėpavimo galią.
KAKLAS: vidutinio ilgio, stiprus ir tiesus. Raumeningas, nežymiai iškili viršutinė linija, nupjauto kūgio formos. Su galva susijungia raumeniniu lanku, kuris padengia bet kokius kaulinius iškilimus, su krūtine jungiasi dideliu pagrindu. Kaklas padengtas plona ir elastinga oda, kuri laisvais juda dėl poodinio audinio, kuris yra truputį laisvesnis nei viso kūno. Kaklo oda turi nedaug raukšlių, t.y. apdribusi, tai apsaugo šunį nuo sužalojimų per medžioklę. Kailis ant kaklo truputį ilgesnis nei ant viso kūno.
Pilvas: truputį aukščiau nei krūtinės linija, bet ne kaip kurtų. Stiprus su įtemptais raumenimis, kaip ir šonai bei strėnos.
Kojos:
PRIEKINĖS GALŪNĖS: tvirtos. Puikios sandaros iš tvirtų kaulų bei raumenų, proporcingos. Priekinės kojos tiesios ir stačios.
Pečiai: aukšti ir proporcingi. Labai stiprūs su gerais raumenų kontūrais be perdėto išsipūtimo. Su horizontalia linija sudaro 45o kampą.
Viršutinė priekinės kojos dalis: vidutinio ilgio, proporcinga visumai. Stipri ir raumeninga su horizontale sudaro 45o kampą.
Alkūnės: tvirtos, padengtos plona ir elastinga oda, be raukšlių.
Dilbiai: tokio pačio ilgio kaip ir viršutinės kojos dalis. Tiesūs su stipriais kaulais, raumeningi.
Čiurnos sąnarys: platus, vienoje linijoje su dilbiu, be kaulų išsikišimų, oda be raukšlių.
Čiurna: truputį plokštoka, kaulėta, įstrižai su horizontale sudaro 70o-75o kampą.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS: vidutinio kampuotumo. Stiprios, tvirtos, lygiagrečios, sukuria didelės jėgos vaizdą. Garantuoja teisingą ir šuniui būdingą eiseną.
Šlaunys: ilgis proporcingas visumai. Stiprios su aiškiai matomais raumenimis. Klubo šlaunies kampas sudaro apie 100o.
Kelio girnelė: šlaunies - blauzdos kampas sudaro 90o
EISENA/JUDĖJIMAS: eisena judri ir tvirta, kai šuo parodo susidomėjimą, eisena truputį pasikeičia: poza stati ir staigiai reaguoja į bet kokį situacijos pasikeitimą, tai būdingas šios veislės bruožas. Tylus vaikščiojimas prailginta risčia, su puikia priekinių galūnių stabdymo jėga ir galingu užpakalinių galūnių stūmimu. Šuoliuodamas šuo parodo visą savo energiją. Pėdos pakyla nuo žemės paprastai, laisvai, vienodu spyriu. Eidinė nėra toleruojama ir laikoma rimta klaida.
Uodega: laikoma vidutiniam aukštyje, 45 kampu iki viršutinės linijos. Kardo formos, plona ir ilga, siekianti kulkšnis, bet ne žemiau jų. Ramybės būsenoj natūraliai kaba, kai šuo juda, uodega nežymiai pakelta., virš viršutinės linijos ir nuolat juda į šonus. Kai bėga risčia, ji laikoma viršutinės linijos lygyje ar truputį aukščiau.
Kailis: tiesus, glotnus, 1,5-2cm. Ilgio. Kinta į tankų ir storą pagal klimatą. Tropiniam klimate kailis retas ir plonas (tada labiau matoma pigmentacija, bet tai nedraudžiama). Šaltame klimate kailis storesnis ir tankesnis, netgi gali būti turėti povilnę.
Kailio spalva: visiškai balta. Viena juoda dėmė aplink akį yra leidžiama, tačiau ji neturi viršyti daugiau nei 10% galvos. Tačiau, pirmenybė turi būti teikiama visiškai baltam šuniui.
ODA: plona, lygi ir elastiška. Poodinių audinių dėka, kurie garantuoja laisvą judėjimą be raukšlių, išskyrus kaklo sritį, kur poodiniai audiniai išglebę, oda puikiai prikibusi prie kūno. Galima nedidelė pigmentacija, kuri didėja šuniui senstant. Perdėta odos pigmentacija nepriimtina. Pirmenybė turi būti teikiama šunim su judos spalvos lūpų ir akių vokų pigmentacija.
Svoris:
Ūgis ties ketera: patinas 62-68cm.; patelė 60-65cm.
TRŪKUMAI: bet kokie nukrypimai nuo aukščiau išdėstytų punktų turi būti traktuojami kaip trūkumai, kurių rimtumas kvalifikuojamas tiesiogiai proporcingai nukrypimo laipsniui.
YDOS:
Silpni kaulai, menkas raumeningumas
Nosis su maža pigmentacija
Kabančios lūpos
Maži, silpni neveiki dantys. Nepilnas dantų rinkinys
Per daug šviesios akys, entropija, ektropija.
Platūs šonkauliai
Perdėtas užpakalinių kojų kampuotumas
Per ilga kulkšnis
Netipinė eisena
Per didelė jauno šuns pigmentacija
Plotai su spalvotais plaukais
Nepastovus temperamentas
DIKVALIFIKACINĖS YDOS:
Nosis be pigmentacijos
Šviesiai mėlynos akys, heterochronija (skirtingų spalvų akys)
Ilgas kailis
Dėmės ant kailio. Daugiau nei viena dėmė ant galvos
Ūgis mažiau nei 60cm, ir daugiau nei 68cm. Ties ketera
Agresija
Pastaba:
Patinai turi turėti dvi normaliai atrodančiais, pilnai nusileidusiai į kapšelius, sėklides.
Kilmės šalis: Argentina.
