Basethaundas

Iš veislės istorijos:

Basetai pasirodė XVI a. Prancūzijoje. Savo pavadinimu siejasi su prancūzų kalbos žodžiu „bas“- žemaūgis. Galvos forma ir aštri nosis verčia galvoti, kad jų protėvis buvo mažo bladhaundo mutantas. Didžiojoje Britanijoje jie pasirodė tik antroje XIX amžiaus pusėje. 1875 metais Vulverhemptono parodoje buvo parodytas pirmas basetas, o 1883 metais susikūrė basetų mylėtojų klubas. Didelė šių šunų gerbėja ir jų parodų organizatorė buvo Eduardo XVII žmona karalienė Aleksandra. Vienas jos basetų tapo 1909 metų Krafto parodos nugalėtoju.

Bendra charakteristika:

Basetas labai malonus šuo. Puikiai sutaria su vaikais ir gali tapti tikru šeimos numylėtiniu. Tai linkęs bendrauti, geraširdis, tačiau turintis savo būdą šuo. Jis gali būti labai meilus, bet kartu ir gana nepaklusnus- kaip jam šaus į galvą.

Laikymas ir priežiūra:

Basetams reikia rimto fizinio krūvio. Jie labiausiai myli pasivaikščiojimus, išvykas už miesto, kurių metu jie skrupulingai ištyrinėja visus krūmus ir tankumynus. Netekę tokių išvykų basetai greitai priauga svorio, ir senatvėje gali susirgti artritu. Nepaisant kūno formos jie yra užkietėję medžiotojai. Jie pasižymi atsparumu, ištverme. Šiuos šunis kasdien reikia šukuoti ir valyti šepečiu. Taip pat reikia prižiūrėti ausis ir nagus.Ausis būtina nusausinti ausis šioms sudrėkus.

Išvaizda:

Galva:didelė ir proporcinga kūnui. Kakta vidutinio pločio, plokščia. Kaktos ir snukio linijos beveik lygiagrečios. Pakaktys neryškus. Snukis truputį ilgesnis už pusę galvos ilgio, stambus, nesmailus ir nesusiaurėjantis. Antakių lankai ryškūs. Skruostai nėra atsikišę. Nosies veidrodėlis juodas (esti ir tamsiai rudas, bet tai laikoma trūkumu), šnervės plačios. Galvos oda paslanki, susiraukšlėjusi (palenkus galvą) ties antakiais. Negilios raukšlės virš antakių ir apie akis suteikia basetui rimtumo, susirūpinimo įspūdį. Sausa galva ir ištempta oda laikoma yda. Viršutinė lūpa nukarusi, dengia apatinę.

Akys:didelės, gilokos, tamsiai rudos, meilios. Apatinei akių vokai nukarę.

Ausys: ilgos, išaugusios žemiau akių linijos, plačios, su klostėmis, siekia nosies galą, šuniui nuleidus galvą - ausys velkasi žeme. Šuniui stovint, ausys prigludusios prie kaklo.

Kūno sandara: trumpakojis, stambus, harmoningo kūno sudėjims. Kaklas storas, raumeningas su švelniai išlinkusia viršutinia linija. Krutinė gili su išsišovusiu krūtinkauliu, apačia siekia alkūnes. Pečių mentės bei alkūnės prigludusios prie krūtinės ląstos. Atstumas nuo krūtinės iki žemės lygus maždaug trečdaliui šuns ūgio ties ketera. Pečiai platūs, raumeningi. Juosmuo ilgas, šonkauliai ilgi ir gaubti, jų lankai pakrypę atgal. Ketera ryški, nugaros linija tiesi. Juosmuo ir strėnos raumeningi, iškilūs, maždaug pečių pločio.

Kojos: Priekinės kojos trumpos, storos, raumeningos, pakrypusios vidun, žemiau riešų pakrypusios į išorę, jų oda raukšlėta. Iš šono žiūrint, priekinės kojos atrodo tiesios. Užpakalinės kojos išaugusios plačiau už priekines, blauzdos trumpos, slėsnos masyvios, žiūrint iš užpakalio atrodo lygiagrečios. Šuo vienodai remiasi visomis pirštų pagalvėlėmis, dėl to jos palieka žemėje vienodo gylio pėdsaką, panašų į didelio skaliko. Letenos stambios, apvalainos, skėstais pirštais.

Uodega: kardo formos, išaugusi strėnų srityje, ties pagrindu stora, į galą pamažu plonėja, apaugusi plonais, šiurkščiais plaukais apatinėje pusėje. 

Kailis: trumpi, šiurkštūs, tankūs, blizgantys.

Kailio spalva: labai puošnių spalvų: dvispalvis (baltas, gelsvai rudas arba citrinos atspalvio), trispalvis (juodas, baltas ir rudas). Galva ir ausys paprastai rudai rausvos, ant kaktos - balta juosta. Ruda spalva - įvairų atspalvių, dėmių išdėstymas nesvarbus.

Svoris: 25 - 30 kg.

Ūgis ties ketera: 33 —38 cm.

Kilmės šalis: Britanija.