Berno zenenhundai

Iš veislės istorijos:

Berno bandganis arba berno zenenhundas yra populiariausia iš keturių egzistuojančių Alpių šunų veislių (zenenhundų). Veislė išvesta Šveicarijos kantone Berne ir buvo skirta traukti audėjų kinkius. Tikėtina, kad veislės protėviai į Šveicariją pateko kartu su Romos legionais kaip sargybiniai šunys. Po Romos imperijos žlugimo pasilikę šunys buvo sukryžminti su vietos aviganiais. Taip buvo gautos keturios Alpių bandganių rūšys: Berno bandganys (zenenhundas); didysis zenenhundas, apenceler-zenenhundas ie entlebuch-zenenhundas. XIX a. Berno zenenhundui grėsė išnykimas, bet buvusią šlovę jam 1907 metais gražino šios veislės mylėtojų klubas Šveicarijoje. JAV ši veislė pasirodė po 30 metų, Rusijoje- 1980 metų pabaigoje.

Bendra charakteristika:

Gimtinėje šuo traukia kinkinius ir yra kompanionas. Kitose šalyse, nežiūrint į įspūdingus dydžius, jis puikus namų augintinis,parodų šuo, lengvai pasiduoda dresūrai. Tai paklusnus, ištikimas šuo. Nuolaidus kitiems gyvūnams ir aplinkiniams žmonėms.

Laikymas ir priežiūra:

Nemėgsta būti vienas ir uždarytam namuose, mėgsta pabėgioti lauke, ilgus pasivaikščiojimus be pavadėlio. Lengva priežiūra, pakanka vieną kartą į savaitę šukuoti šepečiu.

Išvaizda:

Galva:stambi, plati, proporcinga korpusui. Kaukolė plokščia, beveik kvadratinė, gumburas ryškus, kakta plati, ryškus perėjimas į snukį. Snukis buko pleišto formos. Kaukolės ir snukio ilgis vienodas, viršaus linijos lygiagriačios. Nosies veidrodėlis platus, juodas. Lupos storos prigludusios.

Akys:nedidelės, ovalios arba migdolo formos. Tamsiai rudos, vokai prigludę, krašteliai juodi. Žvilgsnis ramus, įdėmus, geraširdiškas, protingas.

Ausys: nukarusios, aukštai stovinčios, trikampės užapvalintais kraštais, vidutinio dydžio, ramybės būsenoje prigludusios prie galvos. Apaugusios ilgais švelniais šiek tiek banguotais plaukais.

Kūno sandara: nugara plati, tvirta, raumeninga, tiesi. Klaklas vidutinio ilgumo, raumeningas. Krūtinė plati ir gili. Ketera išsivysčiusi, plati, raumeninga. Tvirtas, grubus, stambių kaulų šuo, gerai išvystytais raumenimis, stora elastinga prigludusia oda.

Kojos:tiesios ir lygiagriačios. Alkūnes prigludusios prie korpuso. Kojų ilgis nuo žemės iki alkūnės lygus pusei šuns ūgio iki keteros. Letenos kompaktiškos, apvalios, suspaustais pirštais.

Uodega:Ilga (iki kulnų ir ilgesnė), apaugusi ilgais puriais plaukais, kardo formos. Ramybės būsenoje nuleista, susijaudinus pakelta, bet ne aukščiau nugaros linijos.  

Kailis:ilgas truputi banguotas arba lygus su poplaukiu, tankus ir žvilgantis. Plaukai ant galvos, snukio, priekinių kojų iš priekio ir užpakalinių iki kulnų iš priekio trumpi, prigludę. 

Kailio spalva:trispalvis šuo. Pagrindas juodas. Įrudis simetriškai išsidėstęs iš abiejų snukio pusių, antakių srityje, ant visų keturių kojų, pauodegyje. Baltos dėmės išsidėstę: įvairaus pločio juosta ant galvos pereinanti į baltą snukio kaukę, iš kurios baltymė pereina į apversto kryžiaus formos žymę ant krūtinės, baltos letenėlės ne aukščiau riešo (pageidautinos, bet nebūtinos) ir baltas uodegos galiukas (nebūtinai). Balta juosta ant galvos neturi prasiskverbti į rudus antakius, balta snukio kaukė neturi būti žymiai toliau lūpos kampo. 

Svoris: 40 – 50 kg.

Ūgis ties ketera: patinas 64 — 70 cm, patelė 58 —66 cm.

Kilmės šalis: Šveicarija.