Biglis

Iš veislės istorijos:

Biglio vardas, matyt, kilęs iš prancūziško veiksmažodžio „beugler“- „šaukti, dainuoti iš visos gerklės“. Biglio balsas toks skambus ir garsus, jog šios veislės skalikai vaizdingai vadinami giedotojais. Šios smulkiausios skalikų veislės šaknys siekia, kaip matyt, Senovės Graikiją. Yra žinoma, kad Normandijos feodalai kiškius medžiojo su bigliais, kuriuos 1066 metais atvežė į Angliją. Tuo laiku bigliais buvo truputį mažesni nei dabar ir raiteliai juos perveždavo balno krepšyje, arba paprasčiausiai kišenėje. Iš šių „patogių nešti“ šunų buvo išvesti nykštukiniai bigliai, gaila, bet jie greitai išsigimė. Biglis- vienas mėgstamiausių Anglijos monarchų šunų. Juos augino Jelizaveta I, Vilhelmas III ir Georgas IV, medžiodavęs su savo bigliais netoli Braitono. 1895 metais Didžiojoje Britanijoje atsiradę biglių mėgėjų klubas, o po kelių metų šunys buvo atvežti į JAV. Rusijoje ši veislė pasirodė 1980-aisiais metais.

Bendra charakteristika:

Biglis- linksmas, ištikimas šuo, mėgstantis žmonių ir šunų draugiją. Jis dievina vaikus ir yra puikus kompanionas, pavyzdingai saugo ir užmiesčio namą, ir sodo sklypą, ir savo šeimininką. Biglių drąsa ir ištvemė pilnai atsiskleidžia tuomet, kai šie vikrūs skalikai persekioja nedidelį gyvūną, o paskui juos seka medžiotojai. Jie tuščiai neloja, todėl greičiausiai jų garsų balsą išgirsite medžioklėje. Kaip ir kiti skalikai, biglis linkęs pabėgti, todėl žiūrėkite, kad jūsų sodo vartai būtų uždaryti. Su jais reikia grežtai elgtis, nes kartais būna užsispyrę.

Laikymas ir priežiūra:

Su fiziniais krūviais bigliams problemų nėra, kadangi jie sugeba palaikyti savo formą ir mažyčiame sodelyje, ir fermoje. Tačiau vis tik juos reikia vesti pasivaikščioti. Išsiskiria gera sveikata ir ištvermingumu. Tankūs ir trumpi biglio plaukai neperšlampa ir nereikalauja ypatingos priežiūros.Pakanka retkarčiais perbraukti kailį rankšluosčiu ar šukomis, skirtomis trumpaplaukiams šunims. Daugiau dėmesio reikėtų skirti biglio ausims bei akims. Po pasivaikščiojimo purve, rekomenduojama šunį palikti ramybėje- jis pats save išvalys.

Išvaizda:

Galva:vidutinio ilgio, galinga, tačiau negrubi, kalių – smulkesnė, nesurauktais antakiais ir be raukšlių.

Akys: tamsiai rudos arba riešuto spalvos, pakankamai didelės, išraiškingos.

Ausys: ilgos, gale užapvalintos.

Kūno sandara: pasižymi tvirtu kūno sudėjimu. Vidutiniškai gili krūtinė su elastingais šonkauliais, tvirtos ir raumeningos šlaunys, kietos, sugniaužtos letenos labai tvirtais padais.

Kojos: priekinės kojos tiesios ir yra vertikaliai po skaliku, link pėdos neplonėjančios, apvaliais ir tvirtais kaulais

Uodega: tvirta, vidutinio ilgio. Aukštai išaugusi, džiaugsmingai iškelta, bet neužsirietusi virš nugaros ir nepalinkusi nuo pagrindo. Tankiai padengta plaukais, ypač apatinė pusė.

Kailis:trumpas, tankus, atsparus oro permainoms.

Kailio spalva:visos pripažintos skalikų spalvos, išskyrus kepenų. Uodegos galiukas baltas.

Svoris: 8 - 11 kg.

Ūgis ties ketera: 33 —40 cm.

Kilmės šalis: Britanija.