Borderkolis

Iš veislės istorijos:

Yra nuomonė, jog borderkolis yra giminingas bobteilui ir barzdotajam koliui, o tai reiškia jog jis kilęs iš Rytų Europos aviganio. Taip galvoja ir anglų kinologai. Tačiau yra nuomonė, jog šiai veislei pradžią davė į Brtitanijos salas iš Islandijos atvežti šunys. Įdomu tai, kad borderkolis išorė primena vokiečių laiką- pagal palyginti lengvą sudėjimą, išmatavimus, spalvą ir kūno formas. Anglai laiko, jog borderkolis- pati natūraliausia veislė, kurią žmogus dar nespėjo sugadinti. Kaip parodinė veislė, borderkolis egzistuoja neseniai (lygiai dešimt metų), todėl parodų čempionų ir tėvai, ir broliai su seserimis, kaip taisyklė, yra darbiniai šunys. Kaip tvirtina šių šunų mylėtojai, veislės standarto susidarymui pagrindu buvo imti realiai egzistuojantys idealūs egzemplioriai, todėl standartas nenumato nieko nenatūralaus. Tai kaip reta „humaniškas“ standartas, kuris neturi pakenkti pačiai veislei. Pagrindinis veislės vystymo faktorius- darbinės šuns savybės. Taip buvo šimtą metų ir borderkolių mylėtojai tikisi, jog taip bus ir ateityje. Varžytis su šio aviganio tikslingumu ir funkcionalumu, anglų nuomonė, gali tik fokshaundas. Tačiau fokshaundas dirba tik po dvi dienas savaitėje labai apibrėžtu medžioklės periodu (tęsiasi kelias savaites), o borderkolis savo pareigas vykdo 365 dienas per metus, bet kokiu oru. Be fizinės ir psichinės harmonijos bei subalansuotumo, šuo nesusitvarkytų su savo pareigomis.

Bendra charakteristika:

Borderkolis – pirmaklasis, išskirtinai darbinis šuo, garsus savo sugebėjimu tvarkytis su stambiais raguočiais ir avimis. Tai neabejotina šunų- piemenų varžybų žvaigždė, nugalėtojas dresavimo varžybose, mylima veislė tų, kuriems patinka darbiniai šunys. Tai puikus palydovas savininkui ir patikimas elgesys su vaikais.

Laikymas ir priežiūra:

Tai tikras darbinis šuo, kuris normaliai jaučiasi tik bėgdamas įprastu maršrutu paskui šeimininką, mokydamasis dresavimo aikštėje arba dirbdamas fermoje. Jis pasiruošęs atlikti bet kokį jam pavestą vaidmenį, bet ne per daug tinka miesto gyvenimui. Reguliariai šunį valykite geru šepečiu ir iššukuokite šukomis. Sekite, kad ausyse neatsirastų skaudulių, patikrinkite, kad jose ir tarp pirštų letenose nebūtų pakliuvusių pašalinių daiktų. Nusišėrę plaukai iššukuojami.

Išvaizda:

Galva: kaukolė pailga. Perėjimas iš snukio į kaukolės dalį ryškus. Snukis stiprus, pakankamai platus.

Akys: Ovalios formos, plačiai įsodintos, akys rudos, kartais gali būti mėlynos spalvos.

Ausys:vidutinio dydžio, plačiai įstatytos. Gali stovėti, bet dažniausiai būna pusiau stovinčios.

Kūno sandara: vidutinio dydžio, proporcingas ir atletiškas. Kūno ilgis nežymiai didesnis už aukštį ties kūbriu. Stiprus kaklas. Krūtinė plati ir gili. Raumeningas liemuo.

Kojos: letenos apvalios formos, pirštai atpalaiduoti.

Uodega: pakankamai ilgas, žemai įsodintas. Ramioje būsenoje kaba, gale truputį užlenktas.

Kailis: yra 2 tipų: šiurkščiaplaukiai ir švelniakailiai.

Kailio spalva: balta su juoda, ruda su balta, juoda su pilka arba visiškai juoda.

Svoris: 15-20 kg.

Ūgis ties ketera: patinas 50 — 55cm., patelė 47 —52 cm.

Kilmės šalis: Britanija.