Boseronas (prancūzų aviganis)

Iš veislės istorijos:

Ši veislė buvo užregistruota 1889 metais ir tada gavo pavadinimą. Iki to laiko boseronas buvo paprastas kaimo aviganis, atidžiai ir be baimės saugojo jam patikėtą bandą. Veislinė atranka, kuri tęsėsi paktiškai iki XVII amžiaus pabaigos, padarė šį šunį stipriu, ištvermingu, maloniu su žmonėmis.

Bendra charakteristika:

Apie boseroną sakoma, kad jis meiliai žiūri tik į šeimininką, tačiau iš tikrųjų, veislės išvedimo proceso metu šunys tapo paklusnūs, protingi, harmoningi. Nors prisimenant šios veislės protėvių agresyvų charakterį, boseronus reikia specialiai apmokyti. Jie visada geri ir koketiški šeimos nariams, tačiau pašaliniai gali nepatikti.

Laikymas ir priežiūra:

Šuniui būtina daug judėti ir bėgioti, todėl patartina jį laikyti tik tada, kai turite bent kiemą. Boserono priežiūra paprasta: kartą per savaitę pašukuoti šepečiu (plaukų slinkimo periodu- dažniau), maudyti vieną, du kartus metuose. Taip pat sekti ausų, nagų ir pentinių būklę.

Išvaizda:

Galva:2/5 aukščio ties ketera. Galvos aukštis ir plotis kiek mažesnis nei pusė galvos ilgio. Kaukolės ir snukio sritys – vienodo ilgio. Kaukolė: tiesi arba lengvai iš abiejų pusių užapvalinta. Vidurio juosta tik lengvai išreikšta, kauklės aukščiausiame taške matomas pakaušio iškilimas.Pakaktys: Lengvai išreikštas, dalinantis ilgį nuo pakaušio iki snukio galo į lygias dalis. Lupos tvirtos ir gerai pigmentuotos. Viršutinioji lūpa tvirtai dengia apatiniąją.

Akys: Horizontalios, kiek ovalios. Rainelė tamsiai ruda, ne šviesesnė kaip tamsiai riešutinė, net jei šuns kailio rudis šviesus. Marmuriniam šuniui leidžiamos šviesios akys.

Ausys: Aukštai įstatytos. Jei kupriuotos, turi būti lengvai nukreiptos į priekį, vertikalios, nesueinančios ir neišsiskiriančios į šalis. Gerai laikomų ausų viduriukas eina per pratęstą įsivaizduojamą kaklo liniją. Nekupiruotos ausys yra pusiau kabančios arba kabančios, plačios ir gana trumpos. Nekupiruotų ausų ilgis yra pusės galvos ilgio.

Kūno sandara: kaklas raumeningas, gero ilgumo, harmoninigai besijungiantis su pečiais. Viršaus linija: Nugara tiesi. Juosmuo trumpas, platus ir raumeningas. Kryžius tik lengvai nuleistas. Krūtinės apimtis daugiau kaip 1/5 didesnė nei aukštis ties ketera. Krūtinė gylis – iki alkūnių. Krūtinė gili ir ilga. Ketera pakankamai matoma.

Kojos: tiesios, stiprios, raumeningos. Letenos apvalios formos, didelės ir kompaktiškos. Nagai visada juodos spalvos, pagalvėlės kietos, tačiau išlieka stangrios.

Uodega: nekupiruota, žemai nuleista, siekianti bent kulkšnis, taisyklinga, lengvai formuojanti "J" formą. Veiksmo metu, uodega gali būti pakelta aukščiau, siekti viršaus liniją.

Kailis: glotnus, trumpas, tiesus, storas ir prigludęs prie kūno. Šlaunys ir uodegos vidinė pusė būtinai su nedideliais kirpčiukais. Pavilnė trumpa, tanki ir pūkuota, pilkos spalvos.
Kailio spalva: juoda su įrudžiu (juoda su rudomis dėmėmis) "raudonos kojinės". Visiškai juoda spalva, ruda spalva – kaip voverės. Rudos dėmės išsidėsčiusios taip: dėmelės apie akis; snukio šonuose, pamažu mažėja link skruostų, niekada nesiekia virš ausų; ant krūtinės – pageidautina dvi dėmės ;po kaklu; po uodega; ant kojų, palaipsniui susiliejančios kylant aukštyn iš vidinės pusės – kiek ilgesnės. Marmurinė (mėlynas išmarginimas su rudomis dėmelėmis): pilkas, juodas ir rudas. Kailis per pusę pilkaas ir juodas, dėmelės išdėstytos tolygiai, kartais dominuojant juodai spalvai. Rudos spalvos dėmės išsidėsčiusios kaip ir juodos su įrudžiu kailio spalvos atveju.
Toleruojamos nedidelės baltos dėmės ant krūtinės.

Svoris: 27 – 37 kg.

Ūgis ties ketera: patinas 65 —70 cm., patelė 61 —68 cm.

Kilmės šalis: Prancūzija.