Dirhaundas

Iš veislės istorijos:

Veislės atsirado taip seniai, o ankstyvieji jos pavadinimo aprašai tai susipynė tarpusavyje, jog negalima vienareikšmiškai spręsti ar dirhaundas kilęs iš, taip vadinamų, airių vilkšunių, kurie šimtmečių bėgyje labiau prisitaikė elnių medžioklei, ar, kaip teigia kai kurie autoriai, jis kilęs iš piktų medžioklinių šunų. Šios veislės istorija pilna romantiškų epizodų, vienas už kitą puikesnių, siekiančių riterių laikus, kada tokius šunis galėjo turėti tik aukštos kilmės žmogus, ne žemesnio titulo kaip peras. Jei dvarininką nuteisdavo mirties bausme, tai bausmės vykdymą atidėdavo, jeigu nuteistasis atiduodavo savo dirhaundą. Pirmasis pasaulinis karas neigiamai paveikė veislę, todėl kad daugelis Anglijos ir Škotijos dvarų patyrė nuosmukį. Nors šis „karališkasis Škotijos šuo“ anglų parodose pasirodo dideliais kiekiais, Jungtinėse Amerikos Valstijose jis lieka reta veisle, keliančia istorinį domėjimąsi, todėl kiekvienas savininkas didžiuojasi turėdamas dirhaundą. Šuo vertinamas ne tik dėl to, kad retas, bet ir dėl puikių medžioklės sugebėjimų bei kitų savybių. Dirhaundo puiki uoslė, tinkanti sekimui, bet pats vertingiausiais dalykas- tai jėgos ir judrumo derinys, būtinas medžiojant didįjį škotų elnią. Medžioklėje šunys dirba po vieną, arba poroje. 1800 metais, dviejų brolių - Archibald ir Duncan McNeill – dėka veislė vėl atgaivinta. Veislei pasisekė, kadangi ją pamėgo karalienė Viktorija. Tokį šunį augino ir Walter Scott (savo romanuose jis pabrėždavo dirhaundo protą bei sumanumą). 1529 metais dirhaundai medžioklių metu lydėdavo karalių Jamesą, Romos ambasadorius ir kitas garsenybes. 1563 metais grafas d`Apolis karalienei Marijai Stiuart surengė danielių medžioklę su šiais šunimis.

Antrojo pasaulinio karo metais prasidėjo antrasis veislės nuosmukis – buvo sunku išmaitinti milžinišką dirhaundą, tad daugelis savininkų savo šunis tiesiog užmušė. Tik dalis atsidavusių kurtų mylėtojų išsaugojo savo šunis.

Škotų dirhaundas – artimas airių vilkogaudžio giminaitis ir buvo naudotas atgaivinant pastarąją veislę XIX amžiaus pabaigoje. Šiomis dienomis škotų kurtai yra šunys palydovai. Nuo kitų kurtų jie skiriasi tuo, kad pasižymi ne tik gera rega, bet ir puikia uosle.

Bendra charakteristika:

Kilnus, elegantiškas ir švelniai prisirišęs prie šeimininko. Kalbama, kad visi dirhaundai gimsta Dvynių ženkle ir yra dvilypės prigimties, derinančios sėkmę ir aistrą medžioklėje su ramumu ir atsidavimu namuose. Šiam stambiam šuniui plačiai paplisti trukdo dydis. Švelnus, meilus, ramus ir draugiškas, mėgsta mažus vaikus, pasižymi švelniu orumu. Ištikimas ir drąsus, tačiau tai ne apsaugos šuo, kadangi pernelyg mėgsta žmones.

Laikymas ir priežiūra:

Turi daug judėti, ypač jauni šunys, yra neįtikėtinai greitas ir pasižymi stipriu persekiojimo instinktu. Jie nėra rekomenduojami butui, tačiau iš tiesų dirhaundas gali puikiai jaustis kambaryje, jei tik pakankamai mankštinasi. Jauni šunys, jei negauna pakankamai veiklos, gali būti destruktyvūs. Suaugęs kurtas mielai didžiąją dalį dienos praleis gulinėdamas.

Linkęs tukti, daug kas pataria šiuos šunis maitinti 2 – 3 kartu per dieną nedidelėmis porcijomis. Po maitinimo negalima energinga veikla.

Kailiui reikia daug priežiūros.

Išvaizda:

Galva: nedidelė, pailgos formos. Kaukolė pakankamai plokšti, padengta vidutinio ilgio kailių ir labiau minkštu negu ant kūno. Ryškus perėjimas nuo kaktos į snukį. Stiprūs žandikauliai. Lūpos prispaustos.

Akys: ovalo formos, kaštono ar lazdyno spalvos . Vidinė voko spalva- juoda.

Ausys: įstatytos aukštai, mažytės.

Kūno sandara: kvadratinės formos arba truputį pailgas. Kaklas labai stiprus. Krūtinės gylis didesnis negu plotis. Juosmuo labai išgaubtas.

Kojos: ilgos, raumeningos. Letenos kompaktinės.

Uodega: ilga ir tiesi ar lenkta.

Kailis: plaukai ilgi ir šiurkštūs, kiek švelnesni barzda, ūsai, plaukai ant krūtinės ir pilvo. 

Kailio spalva: elnio, tigrinė (pastarosios spalvos retai pasitaiko), įvairių atspalvių pilka; geriausia, jei ji būna melsvai pilka. Ausys ir snukis tamsūs, galimos baltymės ant krūtinės ląstos, kojų ir uodegos.

Svoris: patinas 45,5 kg., patelė 36,5 kg.

Ūgis ties ketera: patinas 76 cm., patelė 71 cm.

Kilmės šalis: Britanija.