Amerikiečių buldogai
Iš veislės istorijos:
Buldogų veisimas prasidėjo maždaug nuo 1800 metų, kai pasaulis tapo labiau civilizuotas. Žmonės ėmė daugiau dėmesio skirti elgesiui su gyvūnais, buvo imta drausti šunų kovas, bei vieną buldogą užpjudyti keliais terjerais. Tuo laiku atsirado šunų parodos, kurios vis populiarėjo. Buldogas tuomet buvo darbinis šuo. Po 1865 metų buldogai tapo labiau žinomi ir populiaresni, jie tapo įspūdingesni. Atsiradus parodoms prireikė suteikti kilmės pavadinimą kiekvienai šunų klasei. Buldogų vardo niekas nekeitė, kadangi manė, jog šis vardas jiems idealiai tinka. Nuo 1700 metų iš Anglijos žmonės masiškai ėmė keltis į JAV. Persikėlėliai ėmė su savimi ne tik daiktus, bet ir šunis. Pietinėse Valstijose sąlygos išsaugoti šunų darbines savybes buvo puikiausios. Kadangi buldogai nebuvo madinga veislė, niekas nesiėmė jų registruoti profesionaliam veisimui, todėl šiandien matome įvairaus tipo šios kilmės šunis. Parodos išpopuliarino šunis ir Amerikoje. Laimė, amerikiečių buldogui pasisekė išvengti „bumo“, kur daugiausiai buvo išvaizda, nežiūrint į protines bei fizines savybes. Rusijoje pasirodę amerikiečių buldogai sėkmingai išlaiko egzaminus gynimo-saugojimo tarnyboje, nugali varžybose „Didysis Rusų Ringas“ su sudėtingais gynybos normatyvais. Jie pajėgūs apginti šeimininką bei jo turtą, dažnai netgi geriau, nei kitų veislių tarnybiniai šunys.
Bendra charakteristika:
Tolygus, harmoningas charakteris, gyvus protas ir linksmas būdas, neagresyvus artimiems žmonėms, puikios darbinės savybės. Šuo idealiai tinka gyventi šeimoje. Jis yra temperamentingas, judrus ir vikrus, tvirtos psichikos.
Laikymas ir priežiūra:
Reikalauja didelių fizinių krūvių, ilgų pasivaikščiojimų ir užsiėmimų.
Paskirtis: puikus gynėjas, bendražygis.
Išvaizda:
Galva: Turi būti santykinai didelė ir plati bendros struktūros ir kūno atžvilgiu. Turi būti plokščia (tai priduoda kvadratinę formą). Tarp akių ryški duobelė (vaga). Galva raumeninga su atsikišusiais skruostais. Per daug siaura galva neleistina abiem tipams.
Standartinis tipas: įprastai kvadratinė, pleišto formos su negilia vagele tarp akių ir nedaug raukšlių.
Klasikinis tipas: kvadratinė, apvalesnė su ryškia vaga tarp akių ir daugiau raukšlių.
Snukis:
Turi būti sąlyginai platus ir kvadratinis. Galingas raumeningas žandikaulis, demonstruojantis didelę jėgą. Lūpos storos, bet nenukarusios. Teikiama pirmenybė juodo pigmento lūpų apkraštavimui. Per daug siauras snukis neleistinas abiems tipams.
Standartinis tipas: snukis turi sudaryti 30-40% bendro galvos ilgio.
Klasikinis tipas: snukis turi sudaryti 25-35% bendro galvos ilgio.
Dantys:
Dantų kiekis 42-44. Pirmenybė teikiama stambiems dantims. Darbiniams šunims neturėtų būti skiriamos nuobaudos už nulaužtus dantis. Jei dantys buvo pašalinti, reikėtų medicininio patvirtinimo.
Sukandimas:
Standartinis tipas: pirmenybė teikiama „buldoginiam“ sukandimui (atvirkščios žirklės). Saikingas perkandimas, normalus (žirklių principo) ar tiesus (replių principo) sukandimas leistinas.
Klasikinis tipas: pageidaujamas iki 1,5 cm. perkandimas. Tiesus (replių principo) nepageidaujamas. Žirklių principo – neleistinas.
Abiems tipams neleistina, kai šuniui užsičiaupus matyti dantys.
Nosis:
Pirmenybė teikiama juodai spalvai. Ruda, pilka – leistina. Kūno spalvos ar rausva nosis neleistina.
Ausys: Turi būti vidutinio dydžio, nuleistos pirmyn arba rožės žiedlapio formos. Kirptos ausys leistinos.
Akys: Turi būti apvalios formos, vidutinio didumo, plačiai išdėstytos. Geriausiai juodos ar tamsiai rudos. Kitos spalvos leistinos. Teikiama pirmenybė juodiems pigmentiniams apvadams aplink akis. Žvairumas neleistinas.
Kūno sandara:
Kaklas:
Turi būti ypač raumeningas, vidutinio ilgio. Kaklas turi siaurėti nuo pečių link galvos ir būti šiek tiek lenktas.
Pečiai:
Raumeningi su plačiomis mentėmis, kurios sukuria didelės jėgos įspūdį.
Krūtinės ląsta:
Turi būti gili ir saikingai plati. Priekinė dalis tiesi ir gerai subalansuota. Alkūnės neturi krypti nei į vidų, nei į išorę.
Korpusas:
Turi būti kompaktiškas, saikingai trumpas, atletiškas ir galingos išvaizdos. Šonkauliai iškilūs, pilvas įtrauktas. Liemuo neturi būti smarkiai ištemptas.
Nugara:
Turi demonstruoti jėgą, būti plati ne per ilga, šiek tiek išgaubta ties juosmeniu. Nugara neturi būti pralinkusi ir siaura.
Standartinis tipas: pageidautina, kad viršutinė linija būtų kuo tiesesnė.
Klasikinis tipas: viršutinė linija šiek tiek aukštesnė nei apatinė.
Kojos: Tvirtos, raumeningos. Užpakalinės letenos lygiagrečios. „Statinės“ arba „karvės“ formos užpakalinių letenų padėtis neleistina.
Užpakalinė dalis:
Subalansuota, raumeninga, bet ne tokia plati kaip pečiai. Šlaunys ne siauros, raumeningos.
Uodega: žemai išdėstyta. Stora ties pagrindu ir plonėjanti į galą. Ramybės būsenoje turėtų siekti kulno sąnarį. Kirpta uodega leistina. Uodegos galas neturi užsiriesti žiedu.
Letenos:
Vidutinio dydžio su glaudžiai suspaustais pirštais. Trūkumu laikomos letenos su plačiai praskėstais pirštais, tarp kurių matosi tarpai.
Judesiai:
Amerikiečių buldogas turi judėti greitai, vikriai, spyruokliuodamas. Judėdamos visos galūnės turi būti lygiagrečios judėjimo krypčiai. Judant letenos neturėtų būti statomos per plačiai. Priekinių ir užpakalinių letenų kryžiavimasis neleistinas.
Standartinis tipas: elastingesnis, atletiškesnis judėjimas.
Klasikinis tipas: leistinas nedidelis užpakalinės dalies lingavimas judant.
Svoris: 30-54 cm (patinas),27-45 cm (patelės)
Ūgis ties ketera: 56-71 cm (patinas), 51-66 cm (patelės)
Kailio spalva Visiškai baltas arba su baltom dėmėm. Visi tigriniai atspalviai, rausvai geltoni, rudi. Visiškai juodi ar su juodom smulkiom žymėm neleistini. Smulkias žymes pagrindinės spalvos fone nereikėtų painioti su tigriniu atspalviu.
Kailis: Trumpas, ne ilgesnis nei 2,5 cm, nuo švelnaus iki šiurkštaus. Ilgas, banguotas kailis neleistinas.
